- šniokštelėti
- šniókštelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo 1. intr. DŽ trumpai sušniokšti, suūžti: Šniokštelėjo naujas vėjo gūsis, supapsėjo nuo medžių vanduo J.Balt. 2. intr. DŽ1 staigiai suduoti, sukirsti: Arklys silpnas – tai da šniókštelėjai gerai su botagu, ir išveža, o jau sykį rambus – nė su kuolu neišjudysi Vdžg. Kai anas (vilkas) padejo (priėjo), šniókštelėjo kuolu Dgč. 3. intr. NdŽ staigiai pradėti lyti, čiurkštelėti: Debesis augo augo, kaip šniókštelėjo lietus! Ob. Kad da šniókštelėtų, būtų labai gerai – lietaus reikia Dbk. 4. intr. NdŽ staigiai prunkštelėti, šnarpštelėti. 5. intr. uostelėti: Pana Elžbieta šniokštelėjo nosim ir krimstelėjo lūpą S.Čiurl. 6. tr. staigiai parversti, parmesti: Tokį medį šniókštelėjau ant šono, ir baigta Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.